Buvęs ilgametis Šiaulių miesto vyriausiasis dizaineris Vilius Puronas, kurio sukurta gigantiška “Geležinė lapė” neseniai Lietuvą pagarsino daugiau nei 100 pasaulio šalių, įsitikinęs, kad valstybė, kaip ir Tėvynė, yra nedaloma į JŲ ir MŪSŲ valstybes: “Tai - MANO Lietuva”. Šiauliečio įsitikinimu, mums valstybė duota Dievo, todėl ją reikia kurti, ugdyti ir branginti tokią, kokią turime. Komentuodamas ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO MANIFESTO teiginius, menininkas pripažįsta, kad Lietuvos valstybė šiuo metu serga, ir konstatuoja, kad sergančią Motiną reikia mylėti dar labiau - dvigubai, trigubai...Aš juk ją turiu - Lietuvos valstybę, mūsų Motiną. Mylimą. Jai parašiau kelias rimuotas eilutes. Naujos valstybės nesukursime, tvirtinu visu rimtumu. Pasidalysiu patirtimi, kurią sukaupiau Pakruojyje kuriant pasakišką Humoro, alaus ir varnų valstybę (HAV), kaip butaforinį valstybinį darinį, kaip administracinės sistemos daugiaaukštę parodiją. Ir konstituciją, ir himną, ir valstybinę heraldiką, ir apdovanojimus, ir viską, kas leistų tokiam valstybiniam dariniui garsinti Lietuvą sparnuotu šūkiu “Žmogus žmogui - varnas!”. Nes varnas varnui akies nekerta. Deja, kasdienybė sužlugdė gražiąją mintį, HAV valstybę ėmė dusinti laikotarpio partinės rietenos, provincijos apkalbos, bukaprotiškumas ar paprastas pavydas, nors šios valstybės karaliumi tebesu ir iki šiol. O kas yra būti karaliumi? Karalius visų pirma privalo būti vyras ir klausyti savo sąžinės, nes karaliaus žodis yra Dievo žodis. Šią juridinę formulę žinojo viduramžių monarchai, joje nėra dviprasmybių. Atsakomybė prieš istoriją remiasi sąvokomis, kurių nėra nė viename kodekse: vyriškumu, sąžine ir Dievu. Ja ir dabar gyvenu. Natūralu, kad tai, kas tiko viduramžiams ir HAV, netinka dabarčiai, plebėjams gudragalviams, besispraudžiantiems prie valstybinio lovio, nes “garbingoje kovoje laimi sukčius”. Tauta ir valstybė supriešintos (štai iš kur JŲ ir MŪSŲ valstybės). Ar tai aklavietė? Pažvelkime į save iš Amžinybės aukštumų: Lietuvos valstybė - mūsų tautos namai. Juk ne visos pasaulio tautos turi savo namus, todėl globokime ir mylėkime šią privilegiją. Privalu būti piliečiais, privalu ugdyti Tėvynę savo širdyse, neplepėti. Strategija labai paprasta, tūkstantmečių patikrinta. Išsprendę tautiškumą, išspręsime ir valstybiškumą.
MANO Lietuvai
Esi darbšti, gera, dora,
Tėvyne tūkstantmete,
Esi gyva, nors jau liga
Ant Tavo veido matos.
Į antrą tūkstantį žengi -
Garbingas jubiliejus...
Širdy sunku, kai prieš akis
Vien duona ir aliejus.
Matai burnojančias burnas,
Vadovų beprasmybes,
Savus ir svetimus niežus,
Kurie Tave apkibę.
Atgysi Tu ir jei luoša
Tu vargiai pastovėsi,
Vis tiek Tu būsi mums sava,
Vis tiek Tave mylėsim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą