pasaulio klimatas

Pavasaris

BlackBerry Bold 9700

Ontaryje įsikūrusiai bendrovei „Research In Motion“ (RIM) teko susidurti su aršia konkurencija iš „Apple“ „iPhone“ ir "Nokia" telefonų pusės.

„BlackBerry Bold 9700“

9700 (arba galbūt Blackberry Bold 2) yra nežymiai patobulintas Bold 9000, ar tiksliau, sulipdytas iš 9000, 8900 ir 8520 ir su naujausia BlackBerry operacine sistema.Pirmasis skirtumas tarp Bold 9700 ir 9000 yra BlackBerry OS 5, 3,2 megapikselių kamera (vietoje 2 megapikselių) ir nedidelė lietimui jautri plokštelė vietoje valdymo rutuliuko, buvusio 9000. 9700 yra šiek tiek mažesnis ir lengvesnis, kadangi ekranas nuo 2,6 colio buvusiame telefone sumažėjo iki 2,44 colio, nors 9700 išlaikyta ta pati skiriamoji geba – 480x360.Kiti privlumai yra 3,5G palaikymas, Wi-Fi ir GPS, geros kokybės grotuvas, 3,5 mm garso jungtis ir micro SD kortele praplečiama atmintis (standartinis gaminys turi 2GB atminties). Kamera automatiškai fokusuojama, turi blykstę ir palaiko nuotraukų geografinės padėties žymėjimą. Maksimali vaizdo įrašo skiriamoji geba yra 480x352 pikselių. To pakanka peržiūrėti įrašą 9700 telefono ekrane, bet ne taip gerai kaip 640x480 pikselių, kuriuos siūlo daugelis konkurentų.

Bold 9700 Wi-Fi palaiko UMA, o tai reiškia, kad jį galima naudoti kaip VOIP (balso perdavimui interneto protokolu) prietaisą, todėl skambinti galima labai pigiai, jei namuose ar darbe turite tinkamą UMA įrangą.

Naujausia BlackBerry operacinė sistema turi šiek tiek atnaujintą sąsają ir visas įprastas programas, taip pat e. pašto palaikymą, ko ir tikimasi iš BlackBerry. Daugiau programų galima parsisiųsti iš BlackBerry App World parduotuvės, jei Jūsų administratorius jos neužblokavo.

Didelė 1500 mAh baterija leidžia kalbėtis iki 5 valandų ir 15 dienų parengties režimu su 3G, kas tikrai pravartu verslo žmonėms. Dar šiek tiek daugiau galima išspausti iš baterijos prisijungus prie GSM, tačiau šiais laikais niekas tuo nebeužsiima.

Yra du skirtingi Bold 9700 UMTS variantai: vienas palaiko 800/850/1900/2100 MHz, o kitas – 900/1700/2100 MHz. Tai reiškia, kad Bold 9700 tinkamas praktiškai bet kuriam iš įvairių UMTS tinklų pasaulyje, o tai patogu.

arbata

Arbatoje yra daug svarbių vitaminų: provitaminas A, B grupės vitaminai, vitaminas C, K, nikotininė rūgštis. Jų kiekis priklauso nuo arbatos tipo, kokia ji – juoda, žalia, raudona ar geltona.

Išgerdami 3 – 4 puodelius žalios arbatos, jūs patenkinsite organizme vitamino P poreikį. Be to žalioji arbata turi antioksidantinių savybių, stabdo organizmo senėjimą.

Juodoje ir žalioje arbatoje yra didelis kiekis rauginių medžiagų, eterinių aliejų, alkaloidų, amino rūgščių ir kitų naudingų medžiagų. O štai kalorijų šiame gėrime nėra, todėl jis labai naudingas figūrai.

Arbata veidui

- Jei nors kelis kartus per savaitę apiplausite veidą žalios pasūdytos arbatos nuoviru, o dar geriau patrinsite ledo kubeliais iš tokios arbatos, išsaugosite savo odos šviežumą ir sveiką spalvą.

- Silpnas arbatos nuoviras puikiai nuvalo makiažą – nebereiks pienelio.

- Jei turite uždegimo sukeltų spuogų, patrinkite odą raudonosios arbatos – karkade, nuoviru.

- Kaukė iš arbatos padės, jei oda susierzino ir paraudo nuo saulės, kai išsiplėtusios poros ir kraujagyslės. Reikia minkštą audinį arba marlę sudrėkinti arbatos tirpalu ir pridėjus prie odos palaikyti 10 – 20 minučių.

- Iš arbatos galima padaryti kaukę vystančiai odai. Valgomąjį šaukštą miltų išmaišykite stiprioje arbatoje, kad gautumėte grietinės konsistenciją, pridėkite kiaušinio trynį. Patepkite odą ir palaikykite kaukę 10 – 15 minučių. Vėliau nuplaukite šiltu vandeniu.

- Arbata savaiminiam įdegimui. Užvirkite arbatinį šaukštelį juodos arbatos su trim valgomaisiais šaukštais vandens, pavirkite 2– 3 minutes, nukoškite. Šiuo nuoviru praplaukite veidą ryte ir vakare.

- Nuo maišelių po akimis ir vokų patinimo padės arbatos tirščiai, likę arbatinuke. Sumaišykite juos su grietine ir, patepę vokus, pabūkite 5 – 10 minučių.

Arbata kūnui

- Nuo rankų prakaitavimo padeda vonelės iš stipraus arbatos nuoviro. Geriausiai rinktis žaliąją, nes juoda arbata gali nudažyti odą. Užvirkite 4 arbatinius šaukštelius arbatos su dviem stiklinėm vandens, virkite 2 – 3 minutes. Darykite voneles po 10 – 15 minučių.

- Jei labai prakaituoja kojos padės ta pati procedūra, tik pageidautina prie 4 šaukštelių arbatos pridėti 1 arbatinį šaukštelį maltos ąžuolo žievės.

- Odą labai gerai tonizuoja vonios su arbata. Užvirinkite 4 desertinius šauktus juodos arba žalios arbatos su viena stikline vandens. Leiskite 10 minučių pastovėti ir supilkite į vonią. Jei lepinatės vonioje su juodąja arbata, tai jūsų oda gali šiek tiek „įdegti”. Bet po to teks vonią gerai išvalyti.

- Jei ant kūno turite smulkių sumušimų ar įpjovimų, oda truputi suerzinta, patrinkite ją karkade nuoviru.

Arbata plaukams

Sausiems plaukams. Ištrinktus plaukus skalaukite nestiprios žalios arbatos nuoviru. Plaukai bus purūs ir blizgantys. Jei jums jus tai netinka, paprasčiausiai įtrinkite plaukų šaknis vatos tamponu, suvilgytu arbatos nuovire. Taip jūs sustiprinsite šaknis ir atsikratysite pleiskanų.

- Riebiems plaukams. Sumaišykite 30 g degtinės su arbatiniu šaukšteliu citrinos sulčių ir viena stikline žalios arbatos, atskieskite litru virinto vandens. Sušlapinkite ištrinktus plaukus šiuo skysčiu ir nebenuplaukite. Reikės 3 – 4 procedūrų.

- Plaukų padažymas. Jei norite suteikti savo plaukams kaštoninį atspalvį pasigaminkite stiprų granuliuotos juodos arbatos nuovirą. Tai bus apytiksliai 2 valgomieji šaukštai arbatos litrui vandens. Viską ant lėtos ugnies pavirinkite 10 – 15 minučių. Kai nusistovės perkoškite ir sušlapinkite plaukus, uždenkite galvą polietileniniu maišeliu ir šiltai apsivyniokite. Po 10 – 15 minučių jau matysis naujas plaukų atspalvis, po 40 minučių – sodri spalva. Nenuplaukite.

- Žiliems plaukams. Stiklinę stiprios karštos arbatos sumaišykite su 4 valgomaisiais šaukštais kakavos arba kavos miltelių, viską gerai išmaišykite, ištepkite plaukus, įtrinkite ir iššukuokite. Nenuplaukite.

- Vietoj lako plaukams. Prieš garbanodamos plaukus su suktukais ar pindamos kasytes sudrėkinkite plaukus tokiu tirpalu: 2 arbatinius šaukštelius sausos arbatos užpilti stikline virinto vandens, kai nusistovės perkošti. Garbanos laikysis žymiai ilgiau.

MacBook Pro kompiuteris Atnaujintas 2009 metų viduryje

Galinga grafika.

Dabar Apple MacBook Pro kompiuterių grafika yra dar galingesnė, taigi dirbsite bei žaisite naujausius žaidimus dar greičiau. Taip pat galėsite sklandžiai dirbti su tokiomis grafikos programomis kaip "Aperture" ar "Motion". Kiekviename MacBook Pro yra integruota naši bei mažai energijos naudojanti NVIDIA GeForce 9400M vaizdo posistemė. 17" bei brangesniuose 15" modeliuose dar yra įmontuotas ir NVIDIA GeForce 9600M GT grafikos procesorius, kuris suteiks Jums pakankamai galios net ir dirbant su daug grafikos resursų reikalaujančiomis programomis.

spūdingas ekranas.

Tą pačią akimirką, kada Jūs atversite savo naująjį MacBook Pro kompiuterį, Jus pasitiks didingas kompiuterio ekranas. Jis geba atkurti 60 procentų daugiau spalvų nei prieš tai buvusiuose modeliuose montuojami ekranai. Taigi viskas, ką Jūs bežiūrėtumėte, atrodys iš tiesų įspūdingai. Ekranus dengiantis beveik nematomas stiklo sluoksnis suteikia jiems tvirtumo bei patikimumo. Be to jo gamyboje buvo atsisakyta žalingų medžiagų, todėl naujųjų MacBook Pro ekranai yra "žalesni" nei bet kada anksčiau.

Naujos kartos baterija.

Baterija yra tikrai verta, jog apie ją parašytume. Jos yra įmontuotos pačiame MacBook Pro korpuse bei veikia ženkliai ilgiau. Ir dėl to nešiojamasis kompiuteris netapo nei didesnis, nei sunkesnis. Visiškai įkrauta baterija veikia iki 7 valandų (iki 8 valandų 17" modelyje) bei gali būti įkrauta iki 1000 kartų. Palyginimui įprastinės nešiojamojo kompiuterio baterijos gali būti įkraunamos tik 200-300 ciklų. Taigi MacBook Pro baterijos dabar veiks net iki 5 metų. Ilgesnis veikimas reiškia mažiau atliekų, todėl šie nešiojamieji kompiuteriai yra "žalesni" nei bet kada anksčiau.

Pažangi klaviatūra Vientisas aliuminio korpusas yra labai tiksliai išpjaustytas klaviatūros klavišams. O patys klavišai yra išgaubti, jog puikiai prisitaikytų prie Jūsų pirštų. Rezultatas - malonus bei patogus rašymas klaviatūra, kuri dar yra ir apšviečiama, taigi menkai apšviestuose patalpose Jums nereikės ieškoti klavišo, kurį norite paspausti. Pelės imitatorius. MacBook Pro kompiuterio visas pelės imitatorius kartu yra ir vienas, didelis, bendras mygtukas, todėl galėsite paspausti visur. Dėl to jo paviršius yra didelis, tad turėsite daug vietos atlikti norimus veiksmus. O jų galėsite atlikti iš tiesų daug: su dviem pirštais galėsite stumdyti puslapius auktštyn ar žemyn, o tiesiog bakstelėjus priartinti bei tolinti. Su trimis pirštais galėsite naršyti savo fotografijų albumuose. Su keturiais pirštais galėsite iš karto nukeliauti į savo darbastalį, pamatyti visus aktyvius langus ar keistis tarp aktyvių programų. Viskam rasite vietos. Kiekviename MacBook Pro nešiojamam kompiuteryje rasite didelius kietuosius diskus, net iki 500GB talpos, todėl turėsite daug vietos informacijai, darbams bei kitiems duomenims. Arba galite užsisakyti kompiuterį su 128GB arba 256GB talpos SSD kietaisiais diskais, kurie neturi jokių judančių dalių, taigi Jūsų duomenys bus atsparesni mechaniniams pažeidimams. Be to į MacBook Pro nešiojamuosius kompiuterius dabar galima įdėti net iki 8GB operatyviosios atminties, taigi dirbsite dar sparčiau. Greitas darbas. 13" modelyje yra montuojamas iki 2.53GHz spartos procesorius. Didesnieji modeliai gali turėti net iki 3.06GHz spartos procesorius. Šie procesoriai yra pagaminti pagal naujausias technologijas. Taip pat kompiuteriuose yra 1066MHz sisteminė magistralė bei 3MB L2 spartinančioji atmintinė (15" bei 17" modeliuose iki 6MB), todėl MacBook Pro kompiuteriai veiks greičiau, nei bet kada anksčiau. Daug jungčių, daug galimybių. Kiekvienas MacBook Pro yra parengtas naudojimui su iPod, iPhone, skaitmenine kamera bei išoriniais kietaisiais diskais. Jei šie įrenginiai turi laidą, tikrai bus kur jį įkišti kompiuteryje, nes jame rasite dvi USB 2.0 jungtis (tris 17" modelyje) bei FireWire 800 jungtį, skirtą greitesniems įrengimams prijungti. Mini DisplayPort jungtis yra skirta Apple LED Cinema vaizduoklio prijungimui. Be to MacBook Pro atpažįstą, kokį įrenginį prijungėte, todėl Jums nereikės nuolatos diegti naujas tvarkykles. SD kortelės lizdas. Nuo šiol galėsite įkelti nuotraukas bei vaizdo failus į savo MacBook Pro kompiuterį iš karto, kai tik juos padarysite, nes nuo šiol 13" bei 15" modeliuose yra montuojamas SD atminties kortelių skaitytuvas. Taigi galėsite dalintis bei redaguoti skaitmeninę medžiagą iš karto.

Spinning Wheel

Irish Spinner and Spinning Wheel. County Galway, Ireland

Alkana žuvis - sveika žuvis

Terminiai žuvies apdorojimo būdai parenkami pagal žuvies mėsoje esantį vandens kiekį. Pagal tai žuvys skirstomos į: 1) labai vandeningas (ledinė, didžiagalvė), 2) vandeningas (menkė, rudadryžė menkė), 3) švelnios, sultingos mėsos (putasu), 4) švelnios mėsos (sardinė, riebi silkė), 5) ypač švelnios mėsos (ungurys), 6) kietos, sultingos mėsos (sazanas, sykas, jūros lydeka, jūros ešerys), 7) kietos mėsos (skumbrė, saira, kefalė), 8) kietos, sausokos mėsos (neriebi silkė, keta, kuprė), 9) kietos, sausos mėsos (stauridė, tunas ir kt.). 1-5 grupių žuvų skonis ryškiausias ją iškepus, 6-tos grupės žuvis patartina virti ir kepti, o 7-9 grupių – virti, troškinti ar šutinti su įvairiausiais padažais.

Žuvies virimas. Geriausia žuvį virti specialiuose puoduose su skylėtu išimamu įdėklu. Žuvys ar jų gabalai talpiai sudedami ant įdėklo, įstatomo į puodą. Juo išimama jau išvirusi žuvis.
Verdant žuvį, labai svarbus ne tik papildomai įdedamų produktų kiekis, bet ir seka, kuria jie dedami. Verdant sriubą (žuvienę) negalima į vandenį dėti visko vienu metu. Ši smulkmena lemia patiekalo skonį ir jo maistinę vertę. Labai smulkios žuvys bei stambių žuvų pelekai, kaulai, galvos, pašalinus iš jų žiaunas ir akis (jos sultiniui suteikia kartumo), susukamos į marlę ir dedamos tik į šaltą vandenį. Prieskoninės daržovės (morkos, petražolės, salierų šaknys, svogūnai) į sriubą dedamos tik pakepintos riebaluose. Taip jose išliks daugiau vertingų maisto medžiagų, bus geresnis sriubos skonis ir spalva. Daržovės dedamos taip, kad visos baigtų virti vienu metu, o prieskoniai – likus 5-8 min. iki virimo pabaigos. Verdant gėlavandenes žuvis, prieskonių naudojama saikingai, tiek, kad neužgožtų žuvies skonio, tik paryškintų jį. Daugiau prieskonių dedama verdant jūros žuvis. Dumblėtuose vandenyse gyvenančios žuvys, tokios kaip karosas, karpis, vėgėlė, lynas, bei jūrų žuvys turi savotišką prieskonį, kurį taip pat galima panaikinti tinkamai parinkus prieskonius. Patiekalai gardinami dašiu, baziliku, geltekle, peletrūnu, petražole, krapais, kalendra, svogūnais, lauro lapais, pipirų grūdeliais ir kt. Tik, žinoma, nereikia sudėti visų turimų prieskonių, parenkamos dviejų trijų prieskonių puokštės.
Verdant žuvį antrajam (pagrindiniam) patiekalui, stambių žuvų oda keliose vietose įpjaunama skersai. Tada išvirusi žuvis išliks gražios formos. Vandeniu užpilama jau talpiai puode sudėta žuvis ar jos gabalėliai. Stambūs gabalai ar stambi žuvis visada užpilama šaltu vandeniu. Užpylus karštu vandeniu, vidiniai žuvies sluoksniai dažnai lieka neišvirę, o viršutiniai perverda. Tokia žuvis pjaustant subyra. Smulki žuvis užpilama karštu vandeniu. Vandens pilama tiek, kad virš žuvies būtų 2-3 cm. Reikia stengtis greitai užvirti vandenį, tačiau toliau verdama ant silpnos ugnies (85-90 °C temperatūroje). Maži gabalėliai ar smulki žuvis išverda per 5-10 min., stambūs gabalai ar didelė žuvis – 50-60 min.

Žuvies kepimas. Prieš kepant išdarinėta žuvis pagardinama druska, pipirais ir palaikoma apie 10-15 min., kad prieskoniai vienodai įsigertų. Nedideliame riebalų kiekyje kepamos smulkios žuvys ir nestambūs gabalai su oda bei kaulais. Pagardinta žuvis nusausinama servetėle ir paniruojama miltuose, džiūvėsėliuose ar kiaušinio-miltų plakinyje. Žuvis kepama tik gerai (iki 130-140 °C) įkaitintuose riebaluose. Kepant susidariusi skrudi plutelė neleidžia iš žuvies mėsos ištekėti sultims, todėl tinkamai iškepta žuvis yra sultinga ir skani. Kiekviena žuvies ar gabalo pusė kepa apie 5 min. Taip kepant žuvis dar nėra visiškai paruošta valgyti, todėl dar 5-7 min. kepama iki 230-250 °C įkaitintoje orkaitėje. Taip paruoštą gražią ir aromatingą žuvį, apšlakstytą tirpintu sviestu, jau galima patiekti.

Kepant gruzdintuvėje, riebalai įkaitinami iki 180 °C. Verdama labai dideliame riebalų kiekyje: žuvies ir riebalų santykis turi būti 1:4. Kepama jau paskaninta žuvis, be kaulų, nedideliais gabalėliais, kurie prieš dedant į riebalus paniruojami skystoje tešloje. Kepant būtina stebėti, kad riebalai neatvėstų, nes tada jie įsigeria į žuvį. Kepant gruzdintuvėje, žuvies gabalėliai iš pradžių nusileidžia ant indo dugno, tačiau po 5-7 min. gražiai apskrudę pakyla į paviršių. Jei kepami smulkūs gabalėliai, patiekalas laikomas iškepęs. Stambius žuvies gabalus dar galima pakepti iki 250 °C įkaitintoje orkaitėje.

Ant grotelių kepama paniruota ir nepaniruota, bet būtinai aliejaus ir prieskonių (pipirų, druskos, svogūnų, citrinos sulčių, žalumynų) mišinyje pamarinuota žuvis. Grotelių tinklelį, ant kurio dedama žuvis, reikia patepti lašinukais. Žuvis kepama vartant iš abiejų pusių.

Žuvies troškinimas. Troškinama kietesnės mėsos ir aštresnio skonio, labiau kaulėta, ašakota, prieš tai truputį riebaluose pakepta žuvis. Paruošta žuvis kartu su prieskoninėmis daržovėmis (svogūnais, morkomis, pomidorais, jų tyre, baklažanais, grybais, raugintais agurkėliais – pastarieji nekepinami), kurių dauguma į troškintuvą dedamos taip pat pakepintos, sudedami sluoksniais storasieniame troškintuve ir užpilami sultiniu, pienu, grietine, grietinėle ar kitu skysčiu, kuris sudaro 1/3 troškinamų produktų, įdedama pagardų – baltojo vyno, alaus, giros, citrinos sulčių, garstyčių, druskos ir kt. Viršutinis sluoksnis visad turėtų būti daržovių. Troškinimas – ilgas šiluminis veikimas 85-95 °C temperatūroje – trunka 1-2 val. Troškinamos žuvies mėsa suminkštėja, įgyja malonų aromatą, gerą skonį, pasidaro sultinga. Troškinta žuvis patiekiama su padažu.

Žuvies šutinimas. Šutinamos smulkios sveikos (nepjaustytos) žuvys, o stambesnės – gabalais. Netinka šutinti ašakotų ir labai smulkių žuvyčių. Išdarinėtos žuvys į šutinimo puodą dedamos pilveliais žemyn ir užpilamos sultiniu, kad apsemtų 1/3 žuvies. Pridedama prieskoninių daržovių (morkų, svogūnų, porų, petražolių ar salierų šaknų) ir, uždengus puodą, 85-90 °C temperatūroje kaitinama 15-20 min., o smulki bei nesmulkinta ar stambesniais gabalais supjaustyta žuvis - 25-45 min.

Šutintos žuvies patiekalai yra sultingesni ir maistingesni negu virtos. Į sultinį įpylus sauso baltojo vyno, agurkų sūrimo, citrinos sulčių, pagardinus prieskoniais, džiovintais grybais ar pievagrybiais, žuvis įgis švelnesnį skonį.

Apkepta žuvis. Taip ruošiama dažniausiai jau prieš tai termiškai apdorota (virta, kepta ar šutinta) žuvis su įvairiais garnyrais – bulvėmis, makaronais, daržovėmis. Apkepama skardoje ar vienos porcijos keptuvėlėse. Jos ištepamos sviestu, pabarstomos džiūvėsėliais, o ant jų dedamas garnyras ir žuvies gabalai (jie turi būti be kaulų). Viskas dedama sluoksniais, paskutinis sluoksnis turėtų būti garnyro. Apkepo viršus užpilamas įvairiais padažais (baltuoju, pomidorų ar kt.), apibarstomas tarkuotu fermentiniu sūriu, o kad nedžiūtų, apšlakstomas tirpytu sviestu. Atsižvelgiant į sluoksnių storį, kepama 25-40 min. iki 220-260 °C įkaitintoje orkaitėje.

Vitaminų fosforo, mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, žuvyje yra daugiau negu mėsoje. Jūrų žuvys skanios marinuotos. Kardžuvę, skumbrę, stauridę geriausia marinuoti virtą, o jūrų ešerį, menkę, plekšnę, uotą, merlūzą pirma apkepinkite, paskui užpilkite marinatu. Nelaukite, kol žuvis visiškai atšils — dings jos sultingumas. Ne visai atšilusią žuvies filė supjaustykite piršto storio griežinėliais ir kepkite. Ruošdami patiekalus iš žuvies faršo, troškintos žuvies, virdami žuvienę, pridėkite trintų muskato riešutų: jie suteikia patiekalams pikantišką skonį. Žuvis bus baltos spalvos ir virdama nesubyrės, jei į vandenį įpilsite acto. Erš-ketinių žuvų aromatas labai puikus, subtilus, todėl prieskonių dėkite visai mažai. Virdami žuvį, ilgai nevirinkite lauro lapelių, svogūnų, nes nuo jų prastėja žuvies skonis. Jeigu verdate eršketinių žuvų galvų sultinį, tai po valandos pačias galvas išgriebkite, nuimkite mėsą, o kremzles virkite toliau. Nevirkite žuvies ant kaitrios ugnies: ji bus kieta, o sultinys drumstas.
• Virdami žuvį, į puodą įpilkite nedaug vandens. Tuomet geriau išsilaiko žuvies skonis ir maisto medžiagos. Garuose virta žuvis dar skanesnė. Jeigu į vandenį, kuriame verda jūrų žuvys, įpilsite truputį acto, tai jos bus skanesnės ir nesuvirs.
Vėžius, krevetes, midijas virkite sūriame vandenyje.
• Troškinimas. Žuvys, troškintos išrūgose, esti maistingos ir pikantiško skonio. Troškindami žuvį, ypač filė, nenaudokite daug skysčio, nes jo pakankamai yra pačioje žuvyje.
• Žuvis bus skanesnė, jei ją kepsite aliejuje perpus su sviestu. Keptuvės neuždenkite. Tuomet žuvies gabaliukai gražiai paskrus.
• Kepdami žuvį, į keptuvę įdėkite porą citrinos griežinėlių. Jie sugers nelabai malonų žuvies kvapą.
• Kad kepta žuvis būtų sultinga ir gražiai parudusi, 30—40 min. iki kepimo supjaustytus jos gabaliukus mirkykite piene. Paskui apvoliokite miltais ir kepkite įkaitintame aliejuje.
• Kepamą žuvį persūdėte. Prieš valgį pamirkykite ją piene, arbatoje arba duonos giroje.
Prieš kepdama įmerkite žuvį 15—20 min. į aliejų, pasūdytą ir sumaišytą su citrinos sultimis, svogūnais, žalumynais — patiekalas bus skanesnis.
• Menkė bus skanesnė, kai, vienai pusei paskrudus, apversite ją ant kitos pusės ir padėsite iš abiejų pusių po gabalėlį sviesto, o iš viršaus apibarstysite keptais svogūnais. • Folijoje iškepta žuvis yra sultinga ir skani. Paruoštą ir nuplautą žuvį pasūdykite, pridėkite prieskonių — lauro lapelių, juodųjų pipirų,— paskui įvyniokite į foliją ir kepkite jau įkaitintoje orkaitėje.
• Kepdami žuvies filė tešloje, pirma apvoliokite ją miltais, o paskui pavoliokite tešloje.
• Į neriebios žuvies kotletus dėkite šiek tiek pašildyto sviesto (50—100 g kilogramui žuvies filė).
Žuvis bus skanesnė ir geriau virškinama, jei iškeptą apšlaks-
tysite citrinos sultimis.
Kad padažuose nebūtų gumuliukų, miltus išplakite pasūdytame vandenyje. • Silkės. Kad šaldyta silkė greičiau atsileistų, įdėkite ją į šaltą vandenį (1 kg silkių 2 l vandens) ir įberkite du šaukštus druskos.
• Sausa, kieta, stipriai sūdyta silkė bus daug skanesnė ir sul-tingesnė, kai ją išmirkysite vandenyje, arbatos antpile ar piene.
• Švelnios ir minkštos sūdytos silkės nemirkykite vandenyje, o stipriame šaltos arbatos antpile. Vandenyje ji suminkštėja, o arbatoje sutvirtėja.
• Vidutiniškai sūdytų silkių nemirkykite, o užpilkite pienu. (1 kg filė reikia maždaug stiklinės pieno,)
• Atsižvelgiant į sūdymo būdą ir silkių kietumą, jos (silkės) mirkomos nuo vienos valandos iki dviejų parų.

Saules zuvis

Autorius Saule

ALKANA ZUVIS

Aptiktas naujas virusas, paralyžiuojantis kompiuterio darbą

Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET perspėja apie naują kenkėjiškų programų šeimą „Win32/Zimuse.A“ ir „Win32/Zimuse.B“. Šie kirmino tipo virusai pavojingi tuo, kad patekę į kompiuterio sistemą ten esančius dokumentus padaro nebepasiekiamus jų šeimininkams.

„Manoma, kad šis kenkėjas iš pradžių buvo sumanytas kaip pokštas ir nukreiptas į konkrečią motociklininkų bendruomenę Liptovo regione Slovakijoje. Tačiau pastaruoju metu jis sparčiai pradėjo plisti visame pasaulyje, pirmi atvejai aptikti ir Lietuvoje. Kad vartotojų kompiuteriai išliktų saugūs rekomenduojame pasirūpinti patikima antivirusine programa ir svarbių dokumentų atsarginėmis kopijomis“, - pranešime cituojamas Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Pasak T. Parnarausko, ESET aptiko šio tipo kenkėjus daugybėje vartotojų kompiuterių. Pačioje pradžioje buvo taikomasi tik į Slovakijos vartotojų saugumą – jie sudarė daugiau nei 90 procentų visų, kurių kompiuteriai buvo užkrėsti šiuo virusu. Tačiau šiuo metu daugiausia nukentėjusių kompiuterių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Toliau seka Slovakijos, Tailando, Ispanijos, Italijos, Čekijos ir kitų Europos šalių kompiuterių naudotojai, nukentėję nuo šio kenkėjo.Šios šeimos virusai primena garsųjį virusą „OneHalf“ tiek kirmino elgesiu, tiek jo kilimo šalimi (abudu atsirado Slovakijoje), tiek ir daroma žala – jie visiškai paralyžiuoja sistemą, kurią užkrečia. Šie kirminai naudoja du plitimo kanalus. Vienas jų – interneto svetainės, kuriose jie pasislepia kaip išsiarchyvuojatys ZIP tipo failai arba pramoginiai intelekto koeficiento pasitikrinimo (IQ) testai. Antrasis – užkrėstos pernešamos USB laikmenos, skirtos informacijai saugoti, dėl kurių kirminas ir išplito taip plačiai.

Viruso atmainos „Win32/Zimuse.A“ ir „Win32/Zimuse.B“ skiriasi ne tik sklidimo būdais, bet ir aktyvizacijos laikais. „A tipo“ kirminas, atsiradęs kompiuterio sistemoje, jį užkrečia po 10 dienų, o „B tipo“ – po 7 dienų. „B variantas“ turi dvigubai trumpesnį laikotarpį, po kurio pradeda savo žalingą veiklą kompiuterio sistemoje nei originalusis - 20 dienų.

Šis kenkėjas neužšifruoja užgrobtojo kompiuterio duomenų, tačiau jis lenkia savo pirmtakus tuo, kad atsidūręs kompiuterio sistemoje jis aktyvizuojasi ir vartotojas nebegali naudotis savo sukaupta informacija 20 ar 40 dienų.

Verslo naujienos telefone - m.vz.lt

"Verslo žinios" pristato naują paslaugą - personalizuotas verslo naujienas telefone.
Iki šiol telefone verslo naujienas buvo galima skaityti adresu wap.vz.lt, dabar jos pateikiamos ir m.vz.lt. Šiuo puslapiu naudotis galės visų išmaniųjų telefonų, turinčių interneto naršykles, savininkai.

m.vz.lt lankytojai dominančių naujienų srautą pasirinks pagal verslo sritis, raktinius žodžius - tai pirma Lietuvoje teikiama tokio pobūdžio paslauga telefone. Kartu su "Nokia" kurtame puslapyje bus pateikiamos vz.lt ir dalis "Verslo žinių" naujienų.

m.vz.lt nėra nei vienos reklamos.

"Tai portalas skaitytojams, ne reklamdaviams. Dabar kviečiame lankytojus iki kovo 1 d. puslapiu naudotis nemokamai", - sako Ugnius Jankauskas, "Verslo žinių" generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, technologijų atsiradimas ir jų skvarba tarp VŽ tikslinės auditorijos - verslo sprendimų priėmėjų - lėmė tai, kad dabar buvo sukurtas m.vz.lt.

Demonstracinę jo versiją galima pamatyti